priešmirtinis

priešmirtìnis, -ė adj. (2) DŽ 1. esantis prieš mirtį (apie laiką): Jo veidas išblyškęs nuo priešmirtinės baimės, ir linksmos akys apsiblausę rš. Tokios klaikios buvo priešmirtinės valandos K.Bor. Priešmirtinėje agonijoje ji suprato pasirinkto kelio klaidingumą rš. | prk.: Tegu kapitalas, priešmirtinio mėšlungio tampomas, dar atkakliai stengiasi prailginti savo gyvenimą, bet jo istorinė valanda jau yra išmušusi (sov.) rš. Geltoni medžių lapai virpčiojo priešmirtiniu virpesiu rš. 2. vykstantis ar daromas prieš mirtį: Ūkis buvo dalijamas pagal tėvų priešmirtinę valią rš. Paskutinėje spektaklio scenoje išskirtina priešmirtinė Marytės arija „Nurimkit, sesės“ (sov.) rš. Jie uždainavo priešmirtinę dainą rš. Moku Arėjo priešmirtinį šokį per kautynes šokti HI.